mirklas

mir̃klas (neol.) sm. (2) akies voko plaukas, blakstiena, mirkslas: Paskum meisteris paleidžia rankutę, nusigręžia į sieną, ir pro mirklus išsisunkia tviskėdama ašara P.Cvir. Jis ir dabar matė jos primerktas akis po plačiais ir juodais mirklais P.Cvir.